Įstaigos istorija

Iš Lauksargių mokyklos istorijos
Sudėtinga Lauksargių mokyklos istorija, kaip ir visos Mažosios Lietuvos. Po 1923 metų sausio sukilimo Klaipėdos kraštas, kuriam priklausė ir Lauksargių apylinkė, autonomijos teise buvo prijungtas prie Lietuvos.
Iki 1932 metų veikė tik vokiečių pradinės mokyklos. Tokių mokyklų Lauksargių apylinkėje buvo beveik kiekviename kaime: Lauksargiuose, Kalėnuose, Oplankiuose, Grėžienuose, Griežpelkiuose, Gilandviržiuose, Kreivėnuose, Žilučiuose ir Šakiuose. Lauksargių vokiečių pradinėje mokykloje dirbo neturintys pedagoginio pasirengimo mokytojas H. Rozenfeldas, kuris buvo mokyklos vedėjas, kartu buvo vargonininkas ir laikydavo skaitytines pamaldas.
Pagal autonomijos nuostatus vokiečių mokyklose turėdavo dėstyti ir lietuvių kalbą, bet mokytojai jos nedėstė, nes daugelis lietuviškai nemokėjo, o mokantys nenorėjo dėstyti. Lietuvių kalba iš mokyklų buvo išstumta. Lietuviai ir toliau buvo vokietinami.
Kad sustabdyti vokietinimo procesą Mažojoje Lietuvoje (Klaipėdos krašte), pradėtos steigti privačios lietuvių pradinės mokyklos. Tokia mokykla Lauksargiuose buvo įsteigta 1932 metais. Lietuviškas mokyklas išlaikydavo Klaipėdos krašto mokyklų draugija, kurią finansuodavo Lietuvos valdžia. Vokiečių mokyklas išlaikė Klaipėdos krašto direktorija.
Mokyti vaikus galėdavo mokytojai baigę mokytojų seminarijas ir išlaikę egzaminus. Po dviejų metų praktikos laikydavo antrus egzaminus. Egzaminuodavo komisija, kuriai vadovaudavo Vilkyškių mokyklos patarėjas didelis pedagogas Naujokas. Jam priklausė ir visų tų mokyklų vizitavimas. Pagrindinis mokymo dalykas mokyklose buvo tikyba, kuri buvo dėstoma vokiečių kalba.
1932 m. atidaryta lietuvių pradinė mokykla buvo šalia vokiečių mokyklos – senosiose Lauksargių aštuonmetės mokyklos patalpose. Antroje kelio pusėje, raudonų plytų pastate, buvo vokiečių pradinė mokykla.
Lietuvių mokykloje dirbti buvo pakviesta iš Žemaičių Naumiesčio gerai mokantis lietuvių ir vokiečių kalbas mokytojas, žymus kraštotyrininkas, didelis Lietuvos patriotas Jonas Bicka. Jis buvo pirmasis mokytojas lietuvių mokykloje Lauksargiuose. Atlyginimą gaudavo, kaip ir vokiečių mokytojas – 480 litų per mėnesį. (Palyginimui – gera karvė kainavo apie 100 Lt.). Tai buvo pagrindinis atlyginimas. Su įvairiais priedais gaudavo 700 – 800 Lt. Mokytojas pats nuomodavo butą, apsirūpindavo kuru ir apšvietimu. Tarp lietuvių ir vokiečių mokyklų vyko konkurencija dėl mokinių. Todėl lietuvių mokykla buvo gerai aprūpinta. Ji turėjo moderniškus dviviečius suolus, fisharmoniją aštuonių registrų „Filips“, radijo aparatą, barometrą. Kitų vaizdinių priemonių nebuvo.
Tuo metu Lauksargių apylinkėje žmonių, laikančių save tikrais lietuviais, buvo nedaug. Lietuviai buvo suvokietėję, buvo ir vokiečių.
1933 – 1934 m. m. lietuvių mokykla tampa dvikomplekte. Pradėjo dirbti antras mokytojas Jonas Vasiliauskas.
Ne tik vokiečių mokykla buvo blogiau aprūpinta, bet ir šios mokyklos mokytojas H. Rozenfeldas besirūpindamas savo ūkio reikalais, apleido mokyklos darbą. Daugelis tėvų matydami, kaip sėkmingai dirba lietuvių mokykla, savo vaikus atsiėmė iš vokiečių mokyklos ir leido į lietuvių. Sumažėjus mokinių skaičiui, H. Rozenfeldas ne juokais susirūpino. Pasikinkęs savo širmą arklį, jis važinėjo pas vaikų tėvus, davė jiems po 10 litų, prašydamas, kad jie savo vaikus gražintų į vokiečių mokyklą. Keletas tėvų vaikus gražino, bet dauguma moksleivių pasiliko lietuvių mokykloje. Perėjo 21 mokinys. Iš jų 17 mokinių nemokėjo nė žodžio perskaityti, nors kai kurie mokyklą buvo lankę jau trejus metus. Ypa? menkai išmokydavo neturtingų tėvų vaikus. Turtingųjų vaikus už papildomą atlyginimą paruošdavo gimnazijai per 4 metus. Mokytis reikėjo nuo 6 iki 14 metų.
Darbo sąlygos lietuvių mokykloje buvo labai sunkios dėl konkurencijos su vokiečių mokyklą. Kiekviena mokykla norėdavo turėti daugiau mokinių. Buvo visokių skundų patarėjui dėl lietuvių mokyklos bei mokytojų. Patarėjas skundus turėdavo išspręsti nešališkai. Ypa? lietuvių mokyklos padėtį apsunkindavo ta aplinkybė, kad abiejų mokyklų vedėjas buvo H. Rozenfeldas. Lietuvių mokyklos stengdavosi greitai paruošti mokinius į gimnaziją. Iš lietuvių mokyklos mokiniai dažniausiais stodavo į antrą gimnazijos klasę. Daug Mažosios Lietuvos (Klaipėdos krašto) mokinių mokėsi Tauragės mokytojų seminarijoje. Čia buvo ruošiami mokytojai Klaipėdos kraštui. Seminarijos mokiniams buvo duodamos didelės stipendijos – 75 litai per mėnesį.
Kadangi tarp lietuvių ir vokiečių mokyklų ir mokinių buvo ne visai normalūs santykiai, tai lietuvių mokykla persikėlė į kitas patalpas. Jas nuomojo iš ūkininko Grigaičio ir mokėjo 75 litus į mėnesį.
1935 – 1936 m. m. lietuvių ir vokiečių mokyklos buvo sujunktos. po dviejų metų direktorija pasikeitė, pateko į vokiečių rankas. Jonas Bicka, kaip lietuvis, buvo atleistas, bet neilgam. Nuvykęs į Klaipėdą išsikovojo, kad lietuvių mokykla Lauksargiuose vėl būtų atidaryta. Buvo įkurta dviklasė lietuvių mokykla ir paskirtas dirbti mokytojas Gailius. Vėliau dirbo Kairytė, Mejeris, Mackevičius. Visi dirbę mokytojai buvo baigę Klaipėdos arba Tauragės mokytojų seminarijas, buvo kūrybingi, darbštūs, kovojo prieš krašto germanizaciją, dirbo negailėdami jėgų. Lietuvių mokyklos mokytojai sulaukdavo paramos iš geležinkelio ir pašto tarnautojų. Su mokiniais ir jaunimu buvo organizuojamos ekskursijos į Kauną, Nidą, Girulius ir kitas vietas, rengiamos paskaitos ūkininkams, moterims. Mokiniai buvo siunčiami į stovyklas.
1939 metai kovo mėnesį vokiečiams vėl okupavus Klaipėdos kraštą, lietuvių mokykla Lauksargiuose buvo uždaryta. iki 1945 metų veikė tik vokiečių pradinės mokyklos.
1945 metais praūžus frontui, susikūrė Lauksargių valsčius. Vietinių gyventojų ne daug beliko, dauguma pasitraukė į Vokietiją. Kraštas buvo iš naujo apgyvendinamas. Atsikėlė žmonės iš Vilniaus krašto, Dzūkijos, Žemaitijos ir kitų vietų. Lauksargių valsčiuje buvo atidarytos lietuvių pradinės mokyklos: Lauksargių, Kalėnų, Griežpelkių, Šakių, Grėžėnų, Gilandviržių.
1945 metais atkurtoje Lauksargių pradinėje mokykloje dirbo mokytojai Ambrozai, žmona ir vyras. Mokyklos vedėjas buvo J. Ambroza. Mokėsi 53 mokiniai. Mokytojai gavo nemokamą butą, kurą, apšvietimą. Dirbo 3 ha. žemės, laikė arklį, karvę, kiaules. Atlyginimai buvo labai maži. Mokytoja Jadvyga Ambrozienė gaudavo 45 červoncus. Tai buvo tik simbolinis atlyginimas, nes červonco vertė buvo menka. Mokykloje buvo žemėlapis ir gaublys, kitokių mokymo priemonių nebuvo. Po karo pradėjo veikti ir rusų pradinė mokykla, nes Lauksargiuose apsigyveno nemažai rusų tautybės žmonių.
1950 metais buvo atidaryta rusų septynmetė mokykla, kuri veikė iki 1956 m. Buvo uždaryta sumažėjus mokinių skaičiui.
1952 metais Lauksargiuose prie lietuvių pradinės mokyklos pradėjo veikti penktoji klasė, kuri priklausė Griežpelkių septynmetei mokyklai. Klasė veikė tik vienerius metus.
1956 m. Lauksargiuose buvo įsteigta lietuvių septynmetė mokykla. Pirmais metais buvo tik penkta ir šešta klasės. Dirbo dviejuose pastatuose. Pirmasis direktorius – Rutkauskas, kuris dirbo vienerius metus.
Nuo 1956 m. iki 1960 m. (3 metus) Lauksargių septynmetei mokyklai vadovavo direktorė E. Žukauskienė.
Nuo 1960 – 1961 m. m. direktoriumi dirbo Čekis Augustas.
Nuo 1961 m. iki 1971 m. dešimt metų mokyklai vadovavo direktorė Elena Genienė. 1961 – 1962 m. m. septynmetė mokykla buvo reorganizuota į aštuonmetę. 1962 metais pagrindiniam mokyklos pastatui buvo pristatytas antras aukštas.
1971 – 2001 metais mokyklai vadovavo direktorius Jurgis Balčius. 1978 metų žiemą buvo pradėta statyti tipinė 320 vietų nauja mokykla ir 1979 metų lapkričio 11 dieną jau vyko pamokos naujoje mokykloje. Didžiulį darbą atliko mokyklos vadovai – Jurgis Balčius, pavaduotoja Zita Beržanskienė, visi mokytojai, mokiniai ir jų tėvai. Buvo įrengti turtingi kabinetai, kurie beveik visi buvo rajono prizininkai kaimo mokyklų tarpe.
1986 m. – nepilna vidurinė mokykla. 1988 m. reorganizuota į devynmetę. 1999 m. įsteigta pirmoji dešimta klasė.
2001 – 2016 metais Lauksargių pagrindinei mokyklai vadovavo direktorius Henrikas Banevičius.
Mokykloje vykstantys tradiciniai renginiai:

Mokytojų dienos šventė
Šimtadienis
Kalėdiniai renginiai
Vasario 16-osios renginiai
Paskutinio skambučio šventė
Ataskaitinis mokyklos meno kolektyvų koncertas